Šių metų vasario mėnesį septintų klasių mokiniai kūrė rašinius ,,Žmogaus ir gamtos sąsajos“ Juos perskaičius, galima džiaugtis mokinių gamtosauginiu sąmoningumu, pagarba gamtai ,atsakomybe už jos išsaugojimą  ateinančioms kartoms.

<...Mūsų planeta – Žemė. Ji yra pilna paslapčių. Žemė yra mūsų namai. Be jos mūsų nebūtų. Čia gyvena žvėrys, įvairūs vabzdžiai, augalai ir mes – žmonės. Bet žmonės visą šitą grožį ir sugadino. Mes visiškai pamiršome pagalvoti apie kitus šios planetos gyventojus, jaučiamės, jog Žemė priklauso tik mums.. Dėl mūsų paskatinto šiltnamio efekto, atsirado globalinis atšilimas. Tirpsta ledynai, o baltieji lokiai praranda savo namus. Atsirado oro tarša, vandens tarša ir kiti taršos tipai. Bet kiti žmonės to nenori girdėti ir nenori pripažinti šių kasdieninių problemų ir neprisiima atsakomybės. Mums reikia kažką daryti. Mums reikia spręsti šias bėdas! ..>

<... Gamta – tai lyg mūsų siela, kuri gali pranykti bet kada – ši mintis man kilo šią akimirką. Kai supratau, kad kiekvienas augalas, medis ar žmogus turi savo gyvenimą ir savo artimuosius. Juk jei mes prarasime šeimą, verksime amžiais. Jei nesirūpinsime gamta, ji verks per amžius, jei nukirsime medį, visi liūdėsime. Mes ir gamta esame tarsi viena šeima, o juk tai ir yra didžiausia gyvenimo prasmė, dėl kurios mes egzistuojame ir džiaugiamės. O kas bus, jei nebus gamtos vaikų: medžių, gėlių, krūmų ir žmonių..? Bus liūdna ir nyku. Todėl kiekvienas turime daryti gerus darbus, kad ir kiti darytų tą patį. Taip išsaugosime vieni kitus. ...>

<... ,,Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą“ – taip kartą pasakė Ž. B. Lamarkas, nes žmogus yra pasaulio ir gamtos kūrėjas arba griovėjas. Yra daug žmonių manančių, kad gamta ir gyvybė yra nesvarbu, o daug svarbiau tik naujos technologijos, išradimai ir net nesusimąsto, kaip tai gali pakenkti gamtai. O jei bus sunaikinta gamta, išnyks ir žmogus. Bet džiugu, kad yra ir tokių, kurie saugo gamtą, sodina medžius ir kitaip  rūpinasi ja bei supranta, kad jei nebus gamtos, tai nebus ir mūsų pačių. ...>

<... Ankščiau buvo tik gamta. Pasaulis buvo toks, koks buvo.  Tada atsirado žmogus. Iš pradžių  žmogus ir gamta buvo vienas ir tas pats. Bet paskui viskas pasikeitė ir žmogus pradėjo laužyti ir žaloti gamtą. Jis pjovė medžius, teršė gamtą, mėtė šiukšles. Žmogus sugalvojo, kad Žemė priklauso tik jam.

Žmogus turėjo suprasti, kad taip daryti negalima, bet jis nesuprato. Žmogus pastatė kaimus, o po to miestus. Žmogus bandė statyti raketas. O šiukšlės po raketos jis palikdavo kosmose! Už tai, kad žmogus laužė gamtą, gamta pasiuntė jam nelaimes - uraganus, potvynius, žaibus, ugnikalnius. Bet žmogus neišsigando ir toliau laužė gamtą.

Tada gamta nusprendė sulaužyti žmogų. Ji atidarė azoto lubose skylę ir įjungė stiprų šildymą. Taip atsirado baisusis pasaulinis atšilimas. Bet žmogui tai nebaisu, nes jis turi šaldytuvą! Bet gamta nusprendė ištraukti iš savo šaldytuvo ledo gabaliukus ir ištirpdyti juos, kad vanduo užlietų žmogų. Gerai, kad tie ledo gabaliukai lėtai tirpsta, o ne greitai. ...>

<... Žmonės visada buvo gamtos dalimi. Nuo pat pirmosios gyvybės, mes supratome, kokia svarbi mums yra gamta ir kokią reikšmingą poziciją ji užima mūsų gyvenime. Gamta atsirado anksčiau nei žmogus, dėl to mes turėtumėme ją gerbti, mylėti ir saugoti. Bet žmogui visada norisi vis daugiau ir daugiau. Mes turėtumėme suprasti, kad nesaugodami gyvūnų, gamtos, teršdami mūsų pasaulį, rengdami karus - mes kenkiame ne tik pasauliui, gamtai, bet ir sau. Visi baisiausieji karai, sukilimai įvyko ne dėl ko kito, bet dėl žmogaus. Žmogus nepagalvoja nei apie pasekmes, nei apie pasaulio gerovę. Jis daro tai, ką nori ir nesupranta, kad jo sprendimas gali nulemti daugelio žmonių gyvenimus ir gamtos grožį. ...>

<... Gamta - tai mūsų visų namai. Kuriuos mums reikia puoselėti, saugoti, mylėti. Gaila, bet mes, žmones, ją teršiame. Ne kiti, o mes. Taigi, kiekvienas turime susimąstyti, kad vieną dieną mes galime ir netekti mūsų gražiųjų namų. Kurių tai pat neteks ir gyvūnai, kurie dėl to yra visiškai nekalti. Yra skirtingų pasaulyje žmonių. Vieniems gamta yra tik atsipalaidavimo dalis, kitiems tik grožis, o kitiems visas pasaulis. Gamta mus padaro geresniais, švelnesniais. Man gamta yra norėjimas gyventi, nes viskas - kiekviena ląstelė susideda iš gamtos. Gamta įkvėpia gyventi, mylėti. Ji padaro mus laisvais, kai galime daryti viską, ką tik norime, mąstyti apie ką tik norime. ...>

___________________________

Įrašo autorius:
Stasė Bakaitienė
Chemijos mokytoja