Balandžio 28 d. mokykloje vyko pamokos ne mokyklos erdvėse, kurios mokiniams tapo įkvepiančia pažinimo, kūrybos ir patyrimų diena.

1a klasės mokiniai, lydimi muzikos mokytojos Sabinos Kalibataitės, dalyvavo edukacijoje „Muzikinė geografija“ M. Mažvydo bibliotekoje, kur leidosi į paslaptingą šiaurės šalių muzikos pasaulį – kupiną vikingų legendų, trolių pasakų ir gamtos garsų. Tuo metu 1b klasės mokiniai Vilniaus oro uosto apžvalgos aikštelėje stebėjo lėktuvus, tyrinėjo jų formas, skaičiavo pakilimus bei nusileidimus ir įsitikino, kaip matematika veikia realiame gyvenime.

2a klasės mokiniai kartu su informatikos mokytoja Skaiste ir klasės mokytoja Jolanta pamokoje ne mokyklos erdvėse nagrinėjo algoritmus. Jie patys sudarė kelią nuo mokyklos iki parduotuvės ir jį išbandė praktiškai. Mokiniai mokėsi logiškai mąstyti, planuoti veiksmus ir pastebėti klaidas.

2c klasės mokiniai Dzūkų bibliotekoje matematikos pamokoje gilinosi į laužtės sąvoką, mokėsi atskirti atviras ir uždaras laužtes bei atliko praktines užduotis, susiedami žinias su aplinka.

3a klasės mokiniai lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje, kur susipažino su miesto valdymu, išbandė mero vaidmenį ir svarstė, kaip kiekvienas gali prisidėti prie gražesnio Vilniaus kūrimo. Tuo tarpu 3b klasės mokiniai Vilniaus muzikų sąjungoje susitiko su kompozitore Audrone Žigaityte-Nekrošiene ir stebėjo įspūdingą medijų operą „Čiurlionio erdvės: žalčio kelias“, kurioje susijungė muzika ir dailė.

Šiandien 4A klasės mokiniai turėjo integruotą lietuvių kalbos ir visuomeninio ugdymo pamoką "Pilies gatvės paslaptys". Mokinių pamoka prasidėjo Pilies gatvės pradžioje, kur jie išgirdo Pilies gatvės istoriją. Vėliau mokytoja pasakojo apie skirtingus architektūros stilius – renesanso, gotikos ir baroko. Keliaudami nuo vieno pastato prie kito, mokiniai dirbo grupėse ir, klausydamiesi mokytojos, pildė lapus, kuriuose žymėjosi tam tikro stiliaus ypatumus. Užpildžius visus ypatumus, mokytoja rodė įvairių pastatų korteles, o mokiniai turėjo atpažinti, kokiam architektūros stiliui pastatas priklauso pagal užsirašytas ypatybes.

4b klasės mokiniai netradicinę informatikos pamoką praleido Naujininkų gatvėse, kur įprastos šaligatvio plytelės netikėtai virto 8x8 dydžio programavimo lauku. Dirbdami poromis, mokiniai tapo „programuotojais“ ir „robotais“: jie kūrė tikslius algoritmus ir skaičiavo kiekvieną žingsnį, kad pasiektų numatytą tikslą. Naudodami rodykles ir spalvinimo komandas, vaikai mokėsi „užkoduoti“ kelius bei paprastus piešinius tiesiog ant miesto grindinio. Ši veikla padėjo mokiniams ne tik geriau orientuotis erdvėje, bet ir lavinti komunikacijos įgūdžius duodant bei vykdant aiškias instrukcijas. Pamoka pažįstamoje aplinkoje parodė, kad sudėtingi algoritminio mąstymo principai gali būti sėkmingai įsisavinami ir už mokyklos sienų.

4c klasės mokiniai kartu su šokio mokytoja Jolita dirbo komandose – ieškojo informacijos apie šokį, o vėliau Naujininkų mikrorajone kūrė ir filmavo savo šokio pasirodymus, lavindami kūrybiškumą ir bendradarbiavimo įgūdžius.

5a klasė dalyvavo netradicinėje lietuvių kalbos pamokoje po atviru dangumi prie Baltojo tilto. Mokiniai klausėsi aplinkos garsų, stebėjo judesius, formas, kūrė metaforas ir iš jų lipdė trumpus rimuotus eilėraščius.Nors pavasario diena buvo vėsi ir vėjuota, mokiniai rado kūrybinių detalių ir tokioje aplinkoje. Jie pastebėjo vandens ritmą, vėjo judėjimą, miesto šešėlius ir pavertė juos poetiniais vaizdais. Pamoka tapo paprastu, bet įkvepiančiu priminimu, kad kūryba gali prasidėti nuo bet kurios akimirkos ir bet kokio vaizdo.

6 a pogrupiui vyko anglų kalbos pamokos – projektai „ Sukurk savo kavinę ir meniu !”  Išanalizavę kelių kavinių meniu pavyzdžius Gedimino prospekte, pasiskirstę į grupes mokiniai sukūrė savo kavines, parengė valgiaraščius su trumpais komentarais apie patiekalus ir pristatė savo draugams.

6a kl. mokinių grupė su anglų k. mokytoja Žydrūne Motiejūniene ir mokinio padėjėja Jurgita Poulovičiene vyko į Vilniaus oro uostą, kur vyko anglų kalbos pamoka ,,Kelionės“. Mokiniai dirbdami individualiai susipažino su oro uosto veikla, skrydžių kryptimis ir atlikdami kūrybinę simuliacinę užduotį grupėmis praktiškai išbandė realias kelionių situacijas.

7A parduotuvėje IKEA stebėjo praeivius, fiksavo jų išvaizda ir spėliojo būdo bruožus. Visa tai užrašė ispanų kalba. Parduotuvės kavinėje pasistiprino bei atsiskaitė savo savarankiškus darbus.

Šiandien vokiečių kalbos pamokos metu su 7A klasės mokiniais lankėmės „Paupio turguje“. Edukacinės išvykos metu mokiniai praktiškai taikė vokiečių kalbos žinias: kartojo maisto prekių pavadinimus, susipažino su parduotuvėlių ir kavinių pavadinimais, plėtė teminį žodyną. Tokia integruota veikla padėjo stiprinti kalbinius įgūdžius realioje aplinkoje ir skatino aktyvų mokinių įsitraukimą.

7b klasės mokiniai pamokų ne mokyklos erdvėse metu vyko į Vingio parką. Išvykos metu mokiniai aktyviai leido laiką: žaidė įvairius žaidimus,stiprino fizinį pasirengimą parke įrengtuose kliūčių ruožuose.  Daug dėmesio sulaukė parke esantys treniruokliai – mokiniai galėjo išbandė skirtingus įrenginius, pasidomėti kokias raumenų grupes stiprina skirtingi treniruokliai. Vienu  iš numatytų užsiėmimų buvo pažintis su etnografiniu žaidimu „Pasagos metimas“. Mokiniai sužinojo šio žaidimo kilmę, taisykles ir patys galėjo išbandyti savo taiklumą. Nepaisant žvarboko oro išvyka suteikė daug gerų emocijų. Grįžome truputį pavargę, tačiau kupini įspūdžių ir geros nuotaikos, aktyviai praleidę laiką gamtoje.

Mokiniai dalyvavo netradicinėje pamokoje ne mokyklos erdvėje „Pažintis su Azijos kultūra“, kuri vyko japoniškame sode. Pamokos metu mokiniai susipažino su pagrindiniais Japonijos kultūros elementais – estetika, simbolika bei ypatingu gamtos ir žmogaus santykiu.

Pamoka vyko netradicinėje aplinkoje – Trakų gatvėje Vilniaus senamiestyje. 8a klasės mokiniai atliko matematines užduotis. Išsprendę lygtis ir radę nežinomojo x reikšmę, jie turėjo surasti atitinkamą pastato numerį Trakų gatvėje. Suradę reikiamą pastatą, mokiniai prie užduočių lapo priklijavo atitinkamą paveikslėlį iš kortelių rinkinio. Atlikdami užduotį mokiniai ne tik taikė matematines žinias praktiškai, bet ir lavino orientavimosi mieste įgūdžius bei bendradarbiavo tarpusavyje.

Edukacijos metu buvo akcentuojama, kad japoniškame sode nėra nieko atsitiktinio – kiekviena detalė turi savo prasmę ir simboliką. Mokiniai gilinosi į šiuos aspektus, analizavo aplinką ir bandė suprasti, kaip per kraštovaizdį perteikiama kultūrinė filosofija. Taip pat buvo aptarta japoniško sodo esmė – harmoningai sujungti miesto triukšmą, aukštus pastatus ir gamtą į vieną visumą.

Šios veiklos padėjo mokiniams praplėsti akiratį, geriau suprasti mokomąsias temas ir patirti, kad mokytis galima įdomiai, aktyviai ir prasmingai.